Dauginčių piliakalniai

„Grožis yra viena iš privalomų šventumo apraiškų. Tikras, didis grožis vien dėl to – šventas“. Dr. Dainius Razauskas etnologas.

Alka – Mėnulio kalvoje, Šešėliuose upelių kryžiai…

Minijos upės kairiajame krante, Dauginčių kaime stūkso pora piliakalnių, nutolusių vienas nuo kito per 500 metrų. Jie pasiekiami nuo magistralinio kelio Šiauliai–Palanga (A11), nuo kurio nutolę ~ 3 km į šiaurę.


Piliakalniai apie 1917 m. sudarytame topografiniame plane.

Dauginčių I piliakalnis (Pilalė, Pilis)
Koordinatės N55°56’47.8″; E21°31’53.4″

1986 m.

2006 m.

Pirmasis piliakalnis yra kairėje kelio pusėje, nusileidus į slėnį. Pirmasis piliakalnis, vadinamas Pilimi, Pilale –turinti archeologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį. Jo teritorijos plotas – 25087 kv. metrų. Įrengtas Minijos kairiajame krante, aukštumos kampe, įsiterpiančiame į santaką su Slinkupio upeliu. Iš pietų ir rytų pusių jį juosia Slinkupio, iš šiaurės – Minijos slėniai. Šlaitai statūs, iki 20 metrų aukščio. Aikštelė beveik keturkampė, rytų pusėje suapvalintais kampais, orientuota pasaulio šalių kryptimis, 45 metrų ilgio ir 45 metrų pločio. Apie pirmąjį piliakalnį duomenis Valstybės archeologijos komisija pradėjo rinkti 1935 metais. Žvalgymų metu joje aptikta kultūrinio sluoksnio pėdsakų: anglių, molio tinko ir smulkių lipdytos keramikos šukių. Palei vakarinį aikštelės kraštą supiltas apie 45 m ilgio, 0,3-0,5 m aukščio ir 13 m pločio gynybinis pylimas, priešais kurį buvęs iškastas gynybinis griovys.

Datuojamas I tūkstantmečiu po Kristaus – II tūkstantmečio pradžia. Ant piliakalnio stovėjo medinė teritorinės bendruomenės pilis, įrengta, greičiausiai, kovų su vikingais laikais. Vėliau jis smarkiai apgadintas ilgalaikių arimų, apaugęs apie 1980 metus pasodintais spygliuočiais medžiais. Pylimas ariant paskleistas, šiuo metu nežymus, o griovys užpiltas, vos pastebimas.

1. Medinės aisčių pilaitės vaizdas. Dail. Gintaras Jocius

Dauginčių II piliakalnis; Alkas (Mėnulio kalva)
Koordinatės 55°57′03″N 21°32′22″E

Saulės vaikai-žemės ir žvaigždės,
Saulė-motinėlė
Mėnulis-tėvulis
Sietynas- brolelis
Žvaigždelės-seselės
LLD,t.III,p.250/1

Pirmasis piliakalnis yra kairėje kelio pusėje, nusileidus į slėnį. Tuo pačiu keliu pavažiavus dar kiek metrų, Šilpelkės miške, Minijos vingio slėnyje, šalia senųjų kaimo kapinių stūkso antrasis piliakalnis. Teritorija apima 30000 kv. metrų plotą.

Antruoju piliakalniu 1959 metais pirmasis susidomėjo Kretingos muziejininkas Juozas Mickevičius, rinkęs medžiagą Lietuvos kultūros paminklų archeologinių objektų sąrašui. Abu juos 1966 metais žvalgė archeologo Adolfo Tautavičiaus vadovaujama Lietuvos istorijos instituto ekspedicija.

Piliakalniu laikoma slėnyje stūksanti trijų tarpsnių, apie 70 metrų ilgio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi ir apie 10-15 metrų pločio, į pietryčius aukštėjanti ketera, vadinama Pilale. Jos šlaitai nuožulnūs, 3-5 metrų aukščio. Pietrytiniame keteros pakraštyje stūkso pylimą primenantis 3-4 metrų aukščio ir apie 15 metrų skersmens kauburys išgaubtu viršumi, vadinamas Mėnulio kalnu. Į daubą besileidžiantis pietrytinis jo šlaitas siekia iki 16 metrų aukščio. Iš šiaurės rytų, šiaurės vakarų, pietvakarių ir pietų keterą juosia daubos. Tik rytuose siauras ožnugaris jungia ją su greta esančia aukštuma. Nors vizualiai ketera su kauburiu primena piliakalnį, tačiau, panašu, kad jie yra gamtinės kilmės, susiformavę paskutiniojo ledynmečio tirpsmo metu. Geografinė objekto padėtis leidžia daryti prielaidą, kad senieji šių apylinkių gyventojai kalvą galėjo naudoti pagonių kulto apeigoms atlikti, t. y., ant Mėnulio kalno senovėje galėjęs veikti Dauginčių ar kitapus Minijos buvusios Sauserių pilies apygardos, teritorinės bendruomenės alkakalnis. 30-50 metrų į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra gruntinis pylimas, supiltas tarp esamo miško kelio ir nuo ožnugario nusileidžiančio apleisto senkelio. Pylimas gruntinis, smarkiai suplokštėjęs, tiesus, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apie 60 metrų ilgio, 3-5 metrų pločio ir 30 cm aukščio, ties viduriu ir šiaurės vakariniame gale platesnis, siaurėjantis link pietrytinio galo. Siauruoju galu pylimas remiasi į nenaudojamą senkelį, o plačiuoju – į miško kelią. Pylimas vizualiai sunkiai pastebimas. Pylimo lokalizacija sutampa su tarpkaimine riba, nuo XVI a. antrosios pusės iki XX a. 3-jo dešimtmečio skyrusia Dauginčių ir Grabšyčių (dab. Sauserių) kaimų ganyklas (tarpukario Lietuvos žemės reformos metu kairiajame Minijos krante buvusios Grabšyčių ganyklos su vandens malūnu buvo priskirtos prie Dauginčių kaimo). Archeologiniai tyrimai leidžia manyti, kad šioje vietoje kaimų ribą iš pradžių žymėjo tvora, kurios stulpų vietų aptikta po pylimu. Vėliau rytų pusėje esančios aukštumos šlaite kasant iškasą keliui iškastas gruntas buvęs supiltas palei kaimų ribą ir tokiu būdu suformuotas pylimas. Palei pylimą nutiestas Šilpelkės pažintinis takas, kyla aukštumos šlaitu link Dauginčių atodangos, vienos didžiausių Minijos pakrančių atodangų, kurios plotis siekia 44 m, o aukštis – iki 30 m. Nuo jos atsiveria nuostabi upės vingio ir senslėnio panorama. Šią vietovę vadina Lietuvos Šveicarija. Šalia atodangos auga vienas šiauriausiai nutolusių Lietuvos skroblynų.

www.facebook.com/pg/kretingospiliakalniai

Medinės pilies dalių rekonstrukcija. Autorius Kazys Šešelgis.

Pro amžių sūkurius,
pro kalnus ir pro alkus.
Einu ieškodamas
gyvos tautos širdies.

Šaltiniai:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Daugin%C4%8Di%C5%B3_II_piliakalnis
www.facebook.com/pg/kretingospiliakalniai
viduramziu.istorija.net/pilys/iliustracijos.htm